Norint surasti google sistemoje galite vesti taip pat – dermatofibroma
Pavadinimas gal daugeliui ir nepažįstamas, tačiau ją pastebi savo odoje ne vienas.
Tai dažnas, visiškai gerybinis darinys, būdingiausias 20 – 50 metų amžiaus žmonėms, kiek labiau moterims.
O kaip atrodo tipiška dermatofibroma? Kietas, lygiu paviršiumi, iki 1,5 cm mazgelis, įprastai kojų odoje (tačiau, žinoma, gali būti ir kitur), fiksuotas ties oda, o specifinis ženklas, jog bandant jį suimti – nepavyksta, tik susiraukšlėja aplinkinė oda.
Šviesiaodžiams rausvos – šviesiai rusvos spalvos, tuo tarpu tamsiaodžiams dažnai tamsiai rudos – juodos spalvos.
Atsiranda ir susiformuoja kelių mėnesių bėgyje, vėliau tampa stabilus ir akivaizdžiai nebekintantis, neskausmingas, retai gali paniežėti, būti jautrus.
Jų vystymąsi gali išprovokuoti minimali odos trauma (pvz. skutimasis, vabzdžio įkandimas, injekcija, įsidūrimas rožės ar medienos spygliais). Tačiau dažnai konkreti priežastis taip ir lieka neaiški, kadangi tam tikrai atvejais mikrotraumos įvyksta nepastebėtos arba greit pamirštamos.
Ne kiekvienam žmogui ir ne po kiekvienos mikrotraumos vystosi dermatofibroma, tačiau papildomi tai lemiantys faktoriai dar pilnai nėra ištirti.
Kartais, kelių mėnesių laikotarpyje gali išsivystyti ir kelios dermatofibromos, tokiu atveju ,,kaltininkė,, gali būti susilpnėjusi imuninė sistema arba suaktyvėjusi autoimuninė liga.
Kadangi piktybėjimo rizikos, remiantis moksline literatūra, nėra – gydymas nereikalingas
Jei dermatofibromą norima pašalinti dėl estetinių priežasčių- sėkmingiausias metodas, kuomet atsikartojimo rizika mažiausias yra chirurginis, tačiau po to liekas kitoks bet irgi matomas pooperacinis randas
⚠️Tačiau jeigu naujai atsiradęs rausvas darinys vystosi greitai, didėja, kinta, atrodo nesimetriškas ir netolygus, ar netgi pakraujuoja – rekomenduotina iškart registruotis gydytojų dermatologų konsultacijai.