Toliau vartosiu trumpinį – AKD
Norint surasti google sistemoje galite vesti angliškai – allergic contact dermatitis (ACD)
Sukeliamas uždelstos hiperjautrumo reakcijos tam tikroms cheminėms medžiagoms, vadinamomis alergenais.
Teigiama, jog bent kartą gyvenime pasireiškia iki 15 proc. žmonių
Didesnė šios būklės išsivystymo rizika esant sausai, pažeistai odai, dažnam ir pakankamai ilgam kontaktui su tuo pačiu potencialiu alergenu – dažais, metalais, augalų ekstraktais, propoliu, kvapiosiomis medžiagomis, konservantais, vaistais, akrilatais, guma ir kt.
Šiuo atžvilgiu ,,pavojingiausios” profesijos susiję su sveikatos priežiūra, plaukų bei nagų tvarkymu, maistu, pramone.
📍Kaip AKD pasireiškia? Per maždaug 2 paras po pakartotinio kontakto su alergenu toje odos vietoje išsivysto niežtintis rausvas berimas, saikus patinimas, gali būti pūslelių.
Diagnozuojama remiantis išsamia apklausa, klinikiniu vaizdu, o nustatyti priežastį gali padėti alergenų lopo mėginys, kuomet ant sveikos odos (dažnai nugaros viršuje) užklijuojamas pleistras su mažomis aliuminio kameromis, kuriose patalpintos dažniausiai alergizuojančios medžiagos. Pleistro rekomenduojama nešlapinti, riboti fizinę veiklą, po 48 val. jis nuklijuojamas, rezultatai vertinami po 72 val., kartais ir po 7 d.
Gydymui svarbu vengti nustatytų provokuojančių medžiagų, naudoti drėkinamuosius kremus (gali būti su 5 proc. šlapalo), pagal situaciją papildomai gydytojas gali paskirti tepamus priešuždegiminius vaistus, fototerapijos procedūras.